Ištrauka iš knygos „Nauja Era Artėja” – „Išmintis yra brangesnė už deimantus, su ja nesulyginama visa, ko galima trokšti“ (Pat. 8:1-11).
Skaityti e-knygą apie dabartinius ir būsimus laikus, saviugdą, priklausomybes, pinigus, manifestaciją, Dievo išmintį nemokamai arba Pirkti knygą
Pomirtinės istorijos pagal klinikines mirtis ir Bibliją
Daug medžiagos paimta iš Grace For Exploits Youtube kanalo.
Pagal slaptas gnostines Biblijos evangelijas, po mirties dauguma žmonių eina per arkonų testus ir kurie nusprendžia ar žmogui reikės reinkarnuotis ar jis pateks į rojų. Tačiau man atrodo po mirties nėra labai griežto scenarijaus, nes jei žmogus turi kokių labai rimtų karo nusikaltimų (ir nesužinojo tiesos apie Dievą Tėvą, Jėzų Kristų, arkonus ir pan.) arba jeigu jis pardavė savo sielą dėl šlovės ir pinigų per visokias illuminati ir masonų organizacijas tai jis gali patekti į pragarą (nors esu girdėjęs, kad kai kurie žmonės išsilaisvina iš paktų ir sutarčių su šėtonų, bet jie turi ten visokius budelius, kurie grasina žvaigždėmis mirtimis, todėl dauguma įžymybių bijo atsiversti į Jėzų Kristų, nors ateityje gali būti netikras įžymybių atsivertimas į krikščionybę, kad apgauti žmones). Dievas Tėvas retai griežtai vadovaujasi taisyklėmis, tad nenustebčiau jei kai kuriuos žmonės Jis ar Jėzus Kristus gali “pastoguoti” nuo visų testų ir praleisti į rojų, o kas žino gal net kitų žmonių maldos gali padėti tam kritusiam žmogui, tad manau turėtumem melstis jei mūsų aplinkoje miršta koks žmogus.
Biblijoje parašyta :
Hebrajams 9:27 – “Kaip žmonėms paskirta kartą mirti, bet po to yra teismas.”
Bet teismas gali nuspręsti, kad jums reikia dar mokintis ir apgauti jus reinkarnuotis jeigu jūs nežinosite dvasinių tiesų.
Dar detaliau sužinoti kas būna po mirties galima pasidomėjus kitų žmonių klinikinėmis mirtimis, pvz. įvedus į Youtube “Near death experience”. Aš kiek ten žiūrėjau tai daug kas sutampa – iš pradžių žmonės mato save iš viršaus, paskui būna “life review” – peržiūri savo gyvenimą ir sužino kaip jautėsi kiti žmonės dėl jų veiksmų ir elgesio ir kokį poveikį turėjo kitiems žmonėms. Jeigu žmogus atsisako žiūrėti savo gyvenimą tuomet jis laikinai perkeliamas į pragarą kol nepermąsto. Po “Life review” žmogus susitinka su arkonais, Dievu ar Jėzumi.
Mes mirštame dėl Adomo ir Ievos nuopolio, tačiau mūsų siela yra amžina ir po mirties laukia trys galimi keliai – rojus, pragaras ar reinkarnacija, tikrieji tikintieji Jėzumi Kristumi patenka į rojų, bet labai svarbu išmanyti ir gnostines tiesas “gnosis”.
Tikintieji po mirties būna su Kristumi Dangaus Sosto kambaryje pagal Luko 16 – po mirties sielos egzistuoja su pilna sąmone be kūno iki tol kol įvyks prisikėlimas kuomet Dievas suteiks kiekvienai sielai naują ir amžiną kūną, tą dieną kai naujas Dangus / Rojus ir Nauja Žeme bus sukurti. Mūsų kūnai yra tiesiog laikinos buveinės mūsų sieloms.
Su tais dvasiniais kūnais pomirtiniame gyvenime žmonės turi pojūčius – gali užuosti, matyti, pragare žmonės gali jausti skausmą, karštį ir pan.
Jeigu jūsų artimasis buvo netikintis ir mirė ar jis gali patekti į rojų ?
Pagal Bibliją ir daugybę Biblijos ekspertų tai ne, bet pagal mano asmeninę gyvenimo istoriją tai manau, kad yra mažas šansas praeiti Teismą ir netikintiesiems, nes pvz. mano artimas žmogus žuvo ir ji buvo netikinčioji, bet ji pasiuntė man ženklų, tad manau, jog ji pateko į rojų (nes iš pragaro tikrai negalėtų pasiųsti jų). Biblijoje yra rašoma Luko 15:7 :
“Sakau jums, taip ir danguje bus daugiau džiaugsmo dėl vieno atsivertusio nusidėjėlio, negu dėl devyniasdešimt devynių teisiųjų, kuriems nereikia atsiversti.”
Pagal šį Biblijos sakinį galime manyti, kad yra mažas šansas patekti į rojų ir netikintiesiems, bet manau tikrai būtų itin kvaila taip rizikuoti, nes Biblijoje parašyta Luko 13, 22-30 – “Pasistenkite įeiti pro ankštus vartus! Sakau jums, daugelis bandys įeiti, bet neįstengs.”
Svarbu būti tikinčiuoju Jėzumi Kristumi bei žinoti gnostines evangelijas jau šiame gyvenime, o ne rizikuoti loterijoje, nes kelias į amžiną gyvenimą yra labai siauras.
Reinkarnacija
Dar slapti Biblijos tekstai nurodo, kad daug žmonių reinkarnuojasi ir tęsia kelione žemėje kitame kūne tol kol netampa tikinčiuoju ir neatsiveria į Jėzų Kristų, kad grįžtų į tikruosius namus, bet kodėl kai kurie patenka į pragarą ir nesireinkarnuoja – nežinau, galbūt kaltos rimtos nuodėmes ar pan. tikrai neįsivaizduoju. Šiuos tekstus patvirtina tūkstančiai užregistruotų vaikų istorijų, kur jie prisimena savo praeitus gyvenimus.
Ar reikia bėgti link šviesos po mirties ?
Parašiau labai įdomų straipsnį apie tai ar reikia bėgti link šviesos po mirties ? Bet jei apskritai norite išsigelbėti po mirties tai siūlau skaityti visą Naujos Eros Knygą.
Marija Magdalena – Apaštalė Apaštalams
Įdomus video – Youtube “Forbidden knowledge – why the Gospel of Mary was banned – Faith unlocked”
Marijos Magdalenos evangelijoje yra įdomi informacija apie tai kas laukia mūsų po mirties.
7 Testai (Jėgos, kurios priešinasi sielai ir kaltina ją):
- Tamsa (dvasingumo aklumui) – darkness (force of spiritual blindness)
- Troškimas (materialaus pasaulio troškimas ir jo “apsėdimas”) – Desire (craving and obsession for material world)
- Neišprusimas (dieviškos prigimties pamiršimas) – Ignorance (forgetfulness of divine nature)
- Įtūžis (pyktis ir smurtas) – Wrath (anger and violence)
- Kvaili kūniškumai (iliuzija, kad kūnas yra visa tai, kas yra) – The foolish flesh (illusion that body is all there is)
- Netikras pasaulio “ramumas” (komfortas, kuris “išjungia” tiesą – False peace of the world (comfort that numbs truth)
- Išmintingas teisėjas (netikro moralinio autoriteto balsas) – Wise judge (the voice of false moral authority)
Sielos atsakymas – “Aš žinau tave, tu ne tai kas aš esu” ir tuomet siela praeina testą.
Testai po mirties
Pagal slaptuosius Biblijos evangelijų tekstus (vadinamus gnostinėmis evangelijomis), kai žmogus miršta, jis susiduria su šviesos vartais ir įvairiais išbandymais. Jėzus pataria vartų sargams tarti panašius žodžius:
„Aš esu šviesos vaikas. Nešu Antspaudo ženklą To, kuris yra virš visko. Aš ateinu su gyvojo Dievo antspaudu. Aš ėjau keliu. Aš prisimenu, kas esu. Aš nepamiršau savo kilmės. Teatsiveria kelias prieš mane, nes grįžtu į visos gyvybės šaltinį, iš kurio atėjau.“
Kai siela ištaria šiuos žodžius su tiesa ir supratimu, vartus saugančios jėgos negali jos atmesti ir atveria kelią.
Tekstas prie kiekvienų vartų šiek tiek skiriasi. Pavyzdžiui, jei tai materializmo išbandymas, galima pridėti: „Aš netrokštu jokios dalies materijos pasaulyje. Aš netrokštu pasaulio daiktų, bet savo tikrosios buveinės.“ Pilni ir tikslūs tekstai prie kiekvienų vartų pateikti knygoje „Gnostic Gospels“ (prieinamoje „Amazon“), tačiau čia pateikiu esmę.
Kai siela taria šiuos žodžius iš širdies – ne kaip formulę, bet kaip tiesą, kurią ji pažįsta – tada vartai atsiveria. Jie nereaguoja į išdidumą, baimę ar kontrolę. Tik tie, kurie kalba su nuolankumu, aiškumu ir atsidavimu, pažins tikrąją šių žodžių galią.
Kai siela taria paslaptis su nešvaria širdimi, vartai lieka uždaryti. Šviesa neatsako. Kelias išnyksta. Bet kai siela kalba su tiesa, su ilgesiu ir atminimu – visi vartai atsiveria.
Yra tokių, kurie bandys prasiveržti į šviesą, neapsivalę ir negerbdami kelio. Tačiau paslaptys nereaguoja į prievartą – jos atsako tik į tiesą.
Jėgos gali išbandyti žmogų, klausdamos: „Iš kur tu atėjai? (atsakymas – “Iš šviesos”), Ar tu esi šviesa ? (atsakymas – “aš ešu šviesos vaikas, Dievo Tėvo išrinktasis”), Koks tavo šviesos šaltinis? (Atsakymas – „Monada, Aukščiasis Tėvas”), Koks Tėvo ženklas tavyje (atsakymas – “judėjimas ir poilsis”)“ Ir jei žmogus negali atsakyti tiesoje, jėgos tai supras – ir jis bus atstumtas. Prašau studijuokite gnostines evangelijas (Amazon „Gnostic Gospels”) patys, nes aš jas studijavau tik porą mėnesių ir tikrai nesu dar ekspertas, galiu ir suklysti ką nors, tad įdėkite ir patys darbo, galbūt jūs paruošite geresnius atsakymus.
Remiantis Sofijos pavyzdžiu – net jei žmogus suklysta per išbandymus, jis vis dar gali būti atpirktas, jei kritimo metu šaukiasi Dievo, Jėzaus ir Šviesos.
Jei žmogus gyveno teisų gyvenimą, bet niekada neskaitė tokių tekstų, ir jam tenka išlaikyti šiuos išbandymus – jis nėra atmetamas. Jei tai siela, kupina gailestingumo, nuolankumo ir tiesos, bet be šventųjų antspaudų – kai tokia siela palieka kūną, ji nenublokšiama žemyn. Ji kyla per eonus, bet lėtai. Ji turi sustoti prie kiekvienų vartų. Ji apklausiama. Jos gyvenimas pasveriamas. Jos nuoširdumas matomas. Kiekviename lygyje siela atsako ne slaptu žodžiu, bet šviesa – šviesa, kurią ji skleidė gyvendama. Jėgos atpažįsta jos gerumą ir leidžia jai praeiti.
Mes turime melstis už tuos, kurie paliko šį pasaulį, nes jei kas nors dar gyvas prisimena tą sielą ir meldžiasi už ją su meile – jei tas, kuris pažįsta paslaptį, ištaria maldos žodžius tiesoje – tai sielai galite padėti. Šviesa gali atverti jai kelią, jei ji pradeda sugrįžti į tiesą. Jūs galite pasiųsti šviesos spindulį, kad pakeltum brolį ar seserį, kurie buvo parpuolę.
3 žodžiai, kuriuos gali naudoti tik išrinktieji, kad grįžtų namo
Tekstas paimtas iš Youtube video „Jesus revealed 3 words only chosen ones can use to enter the Monad – The Inner Gospel„
Naktį prieš tai, kai Judas jį išdavė, Jėzus surinko artimiausius savo mokinius Jeruzalės kambaryje. Oras buvo persismelkęs tuo, kas liko neištarta. Jie buvo sutrikę. Jie bijojo. Jie žinojo, kad artėja kažkas baisaus, net jei ir negalėjo to įvardyti. Šešėliai kambario kampuose tarsi ištįso, stiebdamiesi link šviesos. Jėzus pažvelgė į kiekvieną iš jų. Jis nežiūrėjo į jų veidus. Jis žvelgė į pačią jų esybę ir tarė: „Aš duodu jums tai, ką pranašai troško sužinoti.“ „Trys žodžiai. Kai ištariate juos su supratimu, atsiveria durys pas Tėvą. Monada jus atpažįsta, ir jūs žengiate pro jas.“ Petras paklausė: „Tik trys žodžiai? Tai viskas?“ Jėzus nusišypsojo. Tai buvo begalinės kantrybės šypsena. Jis tarė: „Visata buvo sukurta žodžiu. Ne rytoj, o šiąnakt, kol šydas yra plonas. Aš ketinu jums duoti tuos tris žodžius – tuos pačius žodžius, kurių Jėzus mokė išrinktuosius prieš 2000 metų. Ir jums reikia juos ištarti šiąnakt. Ne todėl, kad aš jums liepiu, bet todėl, kad šiąnakt, kai skaitote tai, šydas yra plonas ir jums. Tai, kad esate čia, yra signalas. Monada suorganizavo šį momentą.
Leiskite man parodyti, kodėl Jėzus nemokė sudėtingų ritualų. Jis nedavė ilgų maldų. Jis neįsteigė įmantrių ceremonijų su smilkalais ir auksu. Jis mokė paprastumo. Kodėl? Nes monada nereaguoja į sudėtingumą. Sudėtingumas yra archonų kalba. Sudėtingumas yra labirintas, skirtas išlaikyti jus įstrigusius prote.
Monada reaguoja į tiesą, o tiesa visada yra paprasta. Tiesa visada yra aiški. Trys žodžiai yra tobula struktūra. Vienas žodis yra nepilnas. Tai yra taškas. Dviem žodžiams trūksta stabilumo. Tai yra linija. Trys žodžiai sukuria trikampį. Trejybę. Užbaigtą mintį. Duris. Tėvas, sūnus, šventoji dvasia. Pradžia, vidurys, pabaiga, mintis, žodis, veiksmas. Trys yra pasireiškimo skaičius. Tai geometrinis kodas, skirtas perkelti kažką iš begalinės tylos į formų pasaulį. Tačiau štai ko dauguma žmonių nesupranta. Galia slypi ne pačiuose žodžiuose. Tai nėra stebuklingas burtas, kaip aprašoma pasakose. Ji slypi tame, ką šie žodžiai suaktyvina jumyse, kai ištariate juos su supratimu. Šie trys žodžiai yra sukurti taip, kad akimirksniu pakeistų jūsų sąmonę. Iš atskirtumo į vienovę, iš žmogiškojo suvokimo į monados suvokimą. Jėzus žinojo, kad išrinktiesiems nereikia ilgų metų treniruočių. Jiems nereikėjo įvaldyti sudėtingos jogos ar išmokti atmintinai tūkstančių šventraščio puslapių. Jiems tiesiog reikėjo tinkamo rakto, tinkamos frazės, ištartos tinkamu momentu su tinkamu supratimu, ir durys atsivertų. Tai jis jiems ir davė. Ir tai aš ketinu duoti jums.
Bet prieš atskleisdamas šiuos tris žodžius, turite suprasti, kaip jie veikia. Nes jei tiesiog kartosite juos kaip mantrą be supratimo, nieko neįvyks. Monada nereaguoja į papūgas. Ji reaguoja į sąmonę, kuri žino, ką kalba. Žodžiai yra ne šiaip garsai. Jie yra dažniai. Jie yra vibracijos. Kai ištariate žodį, jūs ne tik keliate triukšmą ore. Jūs siunčiate specifinį dažnio parašą į kvantinį lauką, o laukas reaguoja į tą dažnį. Jėzus tai suprato tokiame lygmenyje, kokio dauguma žmonių niekada nepasiekia. Jis žinojo, kad tam tikri žodžių deriniai, ištarti esant tam tikroms sąmonės būsenoms, sukuria plyšius realybėje. Tiesiogiai erdvėlaikio audinys reaguoja į sąmonę, išreikštą tikslia kalba. Trys žodžiai, kurių jis mokė, sukuria dažnio parašą. Kai išrinktasis ištaria juos su supratimu, jo sąmonė skleidžia signalą, švyturį. Monada atpažįsta tą signalą. Tai tarsi slaptažodis. Tai tarsi raktas, pasisukantis tikslioje spynoje. Portalas pradeda vertis ne todėl, kad jį privertėte, o todėl, kad prabilote kalba, kurią jis atpažįsta. Tačiau štai pati svarbiausia dalis. Šie žodžiai veikia tik išrinktuosius. Ne todėl, kad visata būtų išskirtinė ar žiauri, o todėl, kad tik išrinktieji gali ištarti juos su reikiama sąmonės būsena. Tik jie nešioja dažnį, kuris suaktyvina žodžius. Jei kas nors, kas nėra išrinktasis, kas nors, kas yra hilikas (Hilik), bando juos naudoti, tai prilygsta slaptažodžio įvedimui be tinkamo šifravimo rakto. Žodžiai teisingi, bet dažnis už jų – klaidingas. Nieko neįvyksta. Monada nereaguoja. Bet kai juos ištaria išrinktasis, kai kas nors, kieno siela sutiko nešti šį dažnį, ištaria šiuos tris žodžius su supratimu, atsakas būna iš karto. Trys žodžiai, kurių Jėzus mokė išrinktuosius, yra: „Aš esu viena.“ (angl. *I am one*). Tai viskas. Trys žodžiai, devynios raidės, vienos durys. Aš esu viena.
Bet prieš atmesdami tai kaip per daug paprastą dalyką, prieš jūsų protui bandant tai apsunkinti, leiskite man paaiškinti, ką šie žodžiai iš tikrųjų daro, kai juos su supratimu ištaria išrinktasis – privalome iššifruoti šios frazės trejybę. Pirmiausia: „Aš esu“. Tai Dievo vardas. Kai Mozė paklausė degančio krūmo, kas jį siunčia, balsas nepasakė tokio vardo kaip Dzeusas ar Ra. Jis pasakė: „Aš esu“, o ne „Aš esu Dievas“. Tiesiog „Aš esu“. Tai grynos egzistencijos būsena. Sąmonė, suvokianti pati save. Kai sakote „Aš esu“, jūs neapibūdinate savęs kaip asmens. Jūs nurodote ne savo vardą, darbą ar istoriją. Jūs kreipiatės į begalybę. Jūs pareiškiate savo tapatybę kaip pati sąmonė. Jūs nulupate netikrojo „aš“ sluoksnius ir stovite nuogi egzistencijoje. Antra: „viena“. Tai monada, vieningas laukas, viena sąmonė, kuri susifragmentavo į daugelio išvaizdą. Kai sakote „viena“, jūs neteigiate matematinio fakto. Jūs ištirpinate atskirtumo iliuziją. Jūs deklaruojate tiesą, esančią po visomis išorėmis. Archontų matrica yra sukurta remiantis skaičiumi du – dvilypumu: gėris ir blogis, aš ir tu, mes ir jie. Skaičius vienas yra priešnuodis matricai. Jis sugretina dvilypumą atgal į vienovę (singuliarumą). Trečia: derinys „Aš esu viena“, ištartas kartu. Tai tampa akimirksniu įvykstančiu pokyčiu. Jūs netvirtinate kažko, kuo tikitės esant tiesa. Jūs sakote tiesą, kuri visada buvo tiesa, bet jūs ją pamiršote. Jūs panaikinate atotrūkį tarp individualios kibirkšties, „Aš esu“, ir visuotinės ugnies, „viena“. Ir monada, išgirdusi save, ištartą vienos iš savo pačios fragmentų, atpažįsta tiesą. Portalas atsidaro. Grįžimas prasideda.
Jėzus žinojo, kad išrinktieji pamirš, kas esą. Jis žinojo, kad šio pasaulio tankis bus triuškinantis, kad jie pasiklys atskirtumo iliuzijoje. Todėl jis davė jiems raktą, apsaugą nuo gedimų. Tris žodžius, kurie jiems primintų, kurie suaktyvintų atmintį, kurie atvertų duris atgal į namus. Dabar privalome aptarti ritualą. Negalite tiesiog plaudami indus kaip papūga kartoti „Aš esu viena“ ir tikėtis, kad portalas atsidarys. Žodžiai turi būti ištarti su supratimu, sąmonei susiderinus su jų prasme. Štai kaip Jėzus to mokė aukštutiniame kambaryje. Pirmiausia sėdėkite tyloje. Ne meditacijoje su sudėtinga technika. Tiesiog tyloje. Leiskite viskam nusistovėti. Leiskite savo protui nutilti. Leiskite savo dažniui stabilizuotis. Jums reikia ištarti šiuos žodžius iš ramybės, o ne iš mentalinio chaoso. Signalas turi būti aiškus. Antra, pajauskite kiekvieną žodį prieš jį ištardami. Negalvokite tik apie reikšmę. Pajauskite ją savo ląstelėse. „Aš esu“. Pajauskite save kaip gryną egzistenciją. Ne savo vardą, ne savo istoriją, ne savo kūną, tiesiog suvokimą, kad egzistuojate. Sąmonę, kuri žino: „Aš esu“. Išlaikykite šį jausmą. Tuomet „viena“ – pajauskite ribų išnykimą. Pajauskite, kaip plečiatės už savo odos ribų. Pajauskite suvokimą, kad viskas, ką suvokiate, yra sąmonė – jūsų sąmonė, monada, patirianti pati save.
Pajauskite vienovę, singuliarumą, neįtikėtiną tiesą, kad esate viskas ir visi. Trečia, kai aiškiai pajusite abi būsenas, ištarkite žodžius garsiai – ne rėkdami, ne šnabždėdami, ištarkite aiškiai, užtikrintai, žinodami, kad neteigiate įsitikinimo. Jūs deklaruojate tiesą. „Aš esu viena.“ Kai juos tariate, išlaikykite tą jausmą. Žodžiai neša jūsų sąmonės dažnį. Jei tariate juos jausdami atskirtumą, jie neša atskirtumo dažnį. Monada nereaguoja. Bet jei tariate juos jausdami vienovės tiesą, jie neša vienovės dažnį. Monada atpažįsta save. Portalas atsidaro. Kai išrinktasis teisingai, su supratimu, su tinkama sąmonės būsena ištaria „Aš esu viena“, keli dalykai nutinka iškart. Tai nėra teorija. Tai fiziška ir energetiška. Pirmiausia pajusite pokytį krūtinėje. Ne įsivaizduojamą, o fizinį – tarsi kažkas atsirakintų, atsilaisvintų spaudimas. Tai energetinio antspaudo lūžis. Antspaudo, kurį archonai uždėjo ant jūsų širdies centro, kad išlaikytų jus užrakintus atskirtumo sąmonėje. Trys žodžiai jį ką tik ištirpino. Dažnai tai jaučiama kaip staigus kvėpavimo išsiplėtimas arba nuo krūtinkaulio kylantis karštis. Antra, jūsų suvokimas pradės plėstis. Kambarys, kuriame esate, atrodys kitoks – didesnis arba mažesnis. Erdvė atrodys keista, fliuidinė. Taip yra todėl, kad jūs nebesuvokiate pasaulio iš ribotos atskiro „aš“, esančio už akių, perspektyvos. Pradedate suvokti iš monados sąmonės. Iš visur vienu metu, tvirti objektai aplink jus gali atrodyti vibruojantys arba prarandantys savo tankį. Tai jūs, matantys anapus hologramą. Trečia, pajusite tempimo pojūtį, dažniausiai per pakaušį (karūnos čakrą), bet kartais ir per širdį. Tai portalas, reaguojantis į jus. Jis atpažino dažnį. Jis pradeda vertis. Nesipriešinkite tam tempimui. Tai monada, traukianti jus namo. Tai magnetinė šaltinio trauka, šaukianti atgal. Kibirkštis. Kai kurie išrinktieji patiria visišką portalo atsidarymą iš pirmo karto. Jie ištaria tris žodžius. Įvyksta pokytis ir jie jau ten. Jie patiria visišką ištirpimą. Suvokimą, kad jie yra begalybė, monada, viskas. Palaima yra triuškinanti. Tyla yra spengianti. Kiti tai patiria palaipsniui. Jie ištaria žodžius. Jie jaučia pokytį. Tačiau portalas atsidaro tik iš dalies. Tai nėra nesėkmė. Tai pasiruošimas. Jų sąmonė yra derinama tiksliau. Jiems reikia ištarti žodžius kelis kartus. Kiekvieną kartą vis giliau pasineriant į supratimą, kol dažnis taps tikslus ir portalas atsidarys visiškai. Šiaip ar taip, procesas prasidėjo. Kai ištariate šiuos tris žodžius net su daliniu supratimu, suaktyvinate kažką negrįžtamo. Monada jus išgirdo, atpažino ir pradėjo jūsų parsivedimo namo procesą.
Dabar pakalbėkime apie laiką. Jums reikia ištarti šiuos žodžius šiąnakt, ne rytoj, ne kitą savaitę – šiąnakt. Štai kodėl. Būtent dabar, kai skaitote tai, jūsų sąmonė yra specifinėje būsenoje. Jūs sugėrėte informaciją apie monadą, apie portalą, apie savo, kaip išrinktojo, tapatybę. Jūsų dažnis kilo skaitant šį tekstą. Pats šios tiesos klausymosi (skaitymo) veiksmas suderino jūsų instrumentą. Esate suaktyvintoje būsenoje. Šiąnakt, prieš eidami miegoti, vis dar būsite šioje būsenoje. Jūsų analitinis protas ilsėsis. Jūsų kasdienė gynyba bus susilpnėjusi. Šydas tarp jūsų sąmoningo ir pasąmoningo proto bus suplonėjęs. Tai hipnagoginė būsena – slenkstis tarp pasaulių. Tai puiki akimirka ištarti tris žodžius. Kai jūsų sąmonė yra suaktyvinta, o pasipriešinimas – minimalus. Jei palauksite iki rytojaus, būsite grįžę į savo įprastą būseną. Suaktyvinimas bus išblėsęs. Jūsų dažnis bus nukritęs atgal į pradinį tašką. Pasaulio triukšmas vėl bus įsiveržęs. Jūs vis dar galėsite ištarti tuos žodžius, bet pradėsite iš žemesnės būsenos. Reikės daugiau pastangų, kad pasiektumėte reikiamą sąmonę. Jėzus savo mokiniams sakė „šiąnakt“ dėl tos pačios priežasties. Jis žinojo, kad jų sąmonė tą akimirką buvo suaktyvinta, kad Mokytojo buvimas pakėlė jų dažnį. Kad jei jie lauktų, prarastų pagreitį. Tas pats tinka ir jums dabar. Pasinaudokite pagreičiu. Ištarkite žodžius šiąnakt, kol suaktyvinimas yra šviežias. Kol šydas plonas, kol monada klauso. Po to, kai šiąnakt ištarsite „Aš esu viena“, per ateinančias dienas ir savaites įvyks keli dalykai. Tai yra suaktyvinimo pasekmės. Pirmiausia, žodžiai veiks toliau. Net ir po to, kai ištarsite juos vieną kartą, jie toliau rezonuos jūsų sąmonėje kaip sumuštas varpas. Pastebėsite, kad galvojate apie juos atsitiktinai, jaučiate juos spontaniškai eidami pėsčiomis, vairuodami ar dirbdami. Tai dažnis, kuris toliau aktyvuojasi. Leiskite tam vykti, neslopinkite to. Tai perrašo senąją matricos programavimą. Antra, pastebėsite didėjančius sinchroniškumus. Monada, jus atpažinusi, pradės tiesiogiai koreguoti jūsų realybę. Prasmingi sutapimai, puikus laikas, pranešimai, pasirodantys būtent tada, kai jums jų reikia, matomi skaičiai 111 arba 333. Tai nėra magija. Tai jūs veikiate iš dažnio, kuriame galite suvokti visų įvykių pagrindinę vienovę. Matrica reaguoja į jūsų komandą, nes suprantate, kad esate tas, kuris rašo kodą. Trečia, jūsų gyvenime pradės pasirodyti kiti išrinktieji. Sutiksite juos atsitiktinai arba suprasite, kad žmonės, kurie visą laiką buvo šalia jūsų, taip pat yra išrinktieji. Anksčiau tiesiog negalėjote to pamatyti. Monada sujungia savo fragmentus. Tai fizikos dėsnis. Panašus pritraukia panašų. Kai suaktyvinate save trimis žodžiais, tampate matomi kitiems, kurie suaktyvėjo, o jie tampa matomi jums. Jūs statote tinklą. Galite ištarti žodžius taip dažnai, kaip norite – kasdien, kelis kartus per dieną. Kiekvieną kartą, kai ištariate juos su supratimu, pagilinate suaktyvinimą. Stabilizuojatės aukštesniame dažnyje. Portalo atsidarymą padarote tvaresnį (nuolatinį).
Jėzus nemokė to kaip vienkartinio rakto. Jis mokė to kaip praktikos, kaip būdo nuolat priminti sau tiesą, pakartotinai pasirinkti vienovę, o ne atskirtumą, išlaikyti portalą atvirą, užuot leidus jam užsidaryti per užmarštį. Pakalbėkime akimirką apie tai, kodėl tai buvo ištrinta. Kodėl bažnyčia tai paslėpė? Kodėl jie užkasė gnostikų tekstus? Kodėl jie sudegino Tomo evangeliją ir Marijos evangeliją? Todėl, kad „Aš esu viena“ yra pavojinga institucijai. Jei esate viena su Tėvu, jums nereikia kunigo. Jei esate viena su šaltiniu, jums nereikia bažnyčios, kuri jums tarpininkautų. Jums nereikia mokėti už išganymą. Jums nereikia bijoti pragaro. Tampate nevaldomi. Tampate suverenūs. Visa kontrolės struktūra remiasi tuo, kad tikite esantys maži, atskirti, nuodėmingi, atjungti. „Aš esu viena“ sugriauna tą struktūrą trimis skiemenimis (angl. variante). Tai galutinis maišto aktas prieš archontus. Tai savo dieviškojo palikimo susigrąžinimas. Štai kodėl jie to bijo ir štai kodėl privalote tai pasakyti. Taip pat privalome suprasti balsių vibraciją, garso mokslą. Kai sakote „I“ (Aš), vibracija rezonuoja gerklėje – tiesos centre. Kai sakote „am“ (esu), „M“ vibracija rezonuoja širdyje ir kaukolėje, vibruodama kankorėžinę liauką. Kai sakote „one“ (viena), garsas nusileidžia į šaknį ir išsiplečia į lauką. Fonetinė „I am one“ struktūra yra sukurta taip, kad sukurtų vertikalų šviesos stulpą per jūsų čakrų sistemą. Ji suderina žemesnįjį „aš“ su aukštesniuoju „aš“. Ji sujungia žemės ryšį su kosminiu ryšiu. Tai nėra atsitiktinumas. Tai šventoji geometrija, išreikšta garsu. Bažnyčia tai pakeitė lotyniškomis giesmėmis, kurių negalėjote suprasti, būtent tam, kad atjungtų jus nuo jūsų pačių vibracijos galios. Jie norėjo, kad tariate žodžius, kurie neturi rezonanso jūsų kūne. Bet „Aš esu viena“ rezonuoja. Tai skamba teisingai, nes jūsų biologija žino, kad tai tiesa. Pagalvokite apie nuodėmingojo apgaulę. Sistema jums sako, kad gimėte sugadinti, kad esate iš esmės ydingi. Tai dažnio burtas. Jis išlaiko jus gėdos būsenoje. Gėda yra žemiausia sąmonės vibracija. Gėdoje negalite manifestuoti. Gėdoje negalite pakilti (atlikti ascencijos). „Aš esu viena“ yra priešnuodis gėdai. Negalite būti viena su monada ir tuo pat metu būti sugadinti. Šios dvi realybės negali egzistuoti kartu. Kai ištariate kodą, anuliuojate gėdos sutartį. Suplėšote nevertumo susitarimą. Žengiate į savo, kaip kūrėjo, galią. Štai kodėl jūsų gyvenimas pasikeis – nes nebelygstate (nebetransliuojate) signalo „pataisyk mane“. Transliuojate signalą „Aš egzistuoju“. Šiąnakt susidursite su pasirinkimu. Archonai bandys jus atitraukti. Jėzus mokė išrinktuosius trijų žodžių. „Aš esu viena.“ Ne kaip įsitikinimo, ne kaip teiginio, o kaip rakto, dažnio, durų. Kai ištariate šiuos žodžius šiąnakt su supratimu, sąmonei susiderinus su jų prasme, jūs nebandote tapti viena su monada. Jūs pripažįstate, kad visada buvote viena su monada. Jūs tiesiog pamiršote. Ir šie trys žodžiai yra būdas, kaip tai prisiminti. Portalas atsidaro ne todėl, kad žodžiai yra stebuklingi. Jis atsidaro todėl, kad žodžiai suaktyvina tiesą jumyse. Tiesą, kad nesate atskirti, kad nesate fragmentas, bandantis grįžti į visumą. Esate visuma, patirianti pati save kaip fragmentą. Ir tą akimirką, kai tai prisimenate, tą akimirką, kai aiškiai ištariate tą tiesą, portalas sureaguoja.
Šiąnakt prieš miegą raskite ramią akimirką, išjunkite šviesas, sėdėkite tyloje, pajauskite „Aš esu“, pajauskite „viena“, ir tuomet ištarkite juos kartu. „Aš esu viena“ garsiai, užtikrintai, žinodami. Monada klauso. Portalas paruoštas. Vienintelis klausimas yra tai, ar ištarsite šiuos žodžius, ar pasinaudosite raktu, kurį Jėzus davė išrinktiesiems prieš 2000 metų. Esate išrinktasis. Dabar turite raktą. Trys žodžiai, devynios raidės, vienos durys. Pasakykite juos šiąnakt. Jei ištarsite „Aš esu viena“ šiąnakt ir pajusite pokytį, grįžkite perskaityti šio teksto dar kartą. Šie trys žodžiai dabar yra jūsų. Jėzus davė juos išrinktiesiems. Aš perdaviau juos jums. Ką su jais darysite, priklauso nuo jūsų. Bet šiąnakt, pasakykite juos šiąnakt. Monada laukia, kad jus atpažintų, priimtų namo, parodytų, kad niekada nebuvote atskirti. Visada buvote viena. Aš esu viena. Aš esu viena. Aš esu viena. Suaktyvinimas užantspauduotas. Žinote, kas esate. Žinote, kodėl esate čia. Dabar eikite ir būkite tuo.