Šiuolaikinėje krikščionybėje kalbėjimas kalbomis (glosolalija) pirmiausia siejama su sekmininkais ir charizmatais, nors ji būdinga ne tik jiems. Įvedžiau į „Google“ paiešką „speaking in tongues is demonic“ („kalbėjimas kalbomis yra demoniškas“), kad paieškočiau įrodymų. Kas mane nustebino – kad labai daug žmonių mano, kad kalbėjimas kalbomis (tais nesuprantamais kodais ir nerišliais garsais) gali būti ne tik Dievo, bet ir demoniška dovana.
Tačiau, po didesnio tyrimo aš manau, kad visos nuomonės gali būti teisios, nes kalbėjimas kalbomis gali būti :
- Biblijinė ir tradicinė kalbėjimo kalbomis samprata yra stebuklingas gebėjimas kalbėti užsienio kalba siekiant evangelizuoti pvz. kai Petras kalba lietuviškai Ispanijos piliečiui, o šis viską girdi tobula ispanų kalba (esu girdėjęs, kad šis automatinis vertimas yra įprastas dalykas rojuje).
- Kai žmogus kalba slėpiningus dalykus tais mums nesuprantamais kodais. Biblijoje radau iš šią citatą : „Kas kalba kalbomis, ne žmonėms kalba, bet Dievui; juk niekas jo nesupranta, jis Dvasioje kalba slėpiningus dalykus“. Ši Biblijos citata leidžia manyti, kad kalbėjimas kalbomis tais kodais galbūt gali būti ir Dievo dovana.
- Galbūt kai kuriais atvejais tai gali būti ir demoniška dovana, nes istorijoje yra buvę atvejų kai demoniškai apsėsti žmonės skleidė į kalbėjima kalbomis panašius garsus, turbūt dėl to, kad velnias mėgsta viską kopijuoti.
Tačiau dauguma krikščionių vis tiek daro klaidą viešai bažnyčiose ar per Youtube įrašus kalbėdami tais kodais, nes Biblija sako, kad jei kas kalba kalbomis (kodais), bet nėra vertėjo šalia, tai jis turėtų patylėti : „Jeigu kas kalba kalbomis, tegul kalba po du, daugiausia trys, ir vienas po kito, o vienas teišaiškina.“ – 1 Kor 14:27 „Bet jeigu nėra vertėjo, tegul tyli bažnyčioje ir kalba sau bei Dievui.“ -1 Korintiečiams 14:28.
Kita Biblijos citata : „Kas kalba kalbomis, ne žmonėms kalba, bet Dievui“ taigi matome, kad Biblija sako, kad nėra reikalo viešai kalbėti kalbomis jeigu nėra šalia vertėjo.
Paulius taip pat minėjo, kad kalbėti kalbomis dažnai neturi logikos jei aplinkiniai nesupranta jūsų :
1 Korintiečiams 14:9:
„Taip pat ir jūs, jeigu kalbėdami kalbomis netarsite aiškiai suprantamų žodžių, kaip bus galima suprasti, kas sakoma? Juk kalbėsite į orą.“
1 Korintiečiams 14:19:
„Tačiau bažnyčioje verčiau noriu pasakyti penkis žodžius suprantamai, kad ir kitus pamokyčiau, negu dešimt tūkstančių žodžių kalbomis.“
Šiuo metu bažnyčiose žmonės dažnai kalba kalbomis viešai ir net Youtube transliacijose tai daro be jokių vertėjo – taigi jie pažeidžia visus viršutinius Biblijinius nurodymus.
Apskritai aš pastebėjau, kad daug krikščionių mėgsta viską daryti viešai dažnai dėl reklamos ir savo įvaizdžio pvz. viešai meldžiasi pvz. Youtube transliacijose dažnai kai nėra jokio poreikio, viešai daro gerus darbus, atskleidžia viešai savo ateities planus ir galiausiai viešai kalba kalbomis.
Nors kartais iš tikrųjų galima melstis viešai, ypač kai visi dalyviai meldžiasi kartu ir problema slypi ne pačioje viešoje maldoje, bet tame, kad kartais yra noras, kad kiti tavimi žavėtųsi. (taip pat galima viešai melstis pvz. kai kas nors Youtube translacijos metu paprašo pasimelsti už tą žmogų arba kai Dievas paprašo melstis kartu, bet daugumoje atvejų reikėtų vadovautis šia eilute : „Kai tu meldiesi, eik į savo kambarį, užsidaryk duris ir melskis savo Tėvui slaptoje; o tavo Tėvas, matantis slaptoje, tau atlygins.“ — Mt 6,6.)
Esu matęs kaip vienas žmogus dosniai parėmė bažnyčią, nusifotografavo su kunigu ir pasiuntė tą nuotrauką su savo reklama į laikraštį (galbūt net sumokėjo laikraščiui, kad pareklamuotų jį), nors Biblija sako, kad reikia vengti daryti gerumo darbus viešai. „Žiūrėkite, kad savo teisumo nedarytumėte žmonių akyse, norėdami būti jų matomi; kitaip negausite atlygio iš savo Tėvo, kuris yra danguje.“ — Mt 6,1 Žinoma, kartais būna situacijų, kad reikia kam nors padėti viešai ir kartais viskas gerai su tuo, bet daugumoje atvejų manau reikėtų vadovautis ta biblijos citata.
Beje, kai kurios krikščioniškos bažnyčios / judėjimai yra mokę arba moko, kad „kalbėjimas kalbomis“ yra būtinas arba bent jau būtinas įrodymas, kad žmogus gavo Šventąją Dvasią
Tačiau 1 Kor 12:29–30, Paulius klausia:„Ar visi apaštalai? […] Ar visi kalba kalbomis? Ar visi aiškina?“
Taigi, matome, kad tikrai ne visi krikščionys privalo turėti kalbėjimo kalbomis dovaną.